Klaipėdos irklavimo meistrų klubas Klaipeda Masters Rowing Club DANGĖS YRIAI Apie mus
Irklavimo technikos pagrindai Irklavimo technika – tai irkluotojo valingi judesiai valtyje, judant irkluotojui kartu su valtimi vandens paviršiumi, kai irkluotojas sėdi nugara judėjimo kryptimi, o irklai naudojami, kaip antros eilės svertai, su tikslu pasiekti ar išlaikyti kuo didesnį judėjimo greitį vandens paviršiumi. Irklavimo esmė – irklavimo esmę sudaro trijų vienu metu judančių dalyvių sąveika (paties irkluotojo, judančios valties ir judančio vandens). Irkluotojas, irklais stumdamas vandenį, sukuria atremtį valties pakojuose, tuo sudarydamas sąlygas, stumiantis nuo jų, pačiam irkluotojui judėti erdvėje vandens atžvilgiu. Svarbiausia irklavimo aplinkybė – irkluotojo masė 5 kartus viršija valties masę. Be to, yrio metu irkluotojo masė įgyja didesnį greitį vandens atžvilgiu negu valtis. Todėl irkluotojo masės persistūmimo valdymas valtyje yra pagrindinė irklavimo technikos užduotis. Irklavimo pagrindai – kas ir kaip beirkluotų, visada irklavimo technikos pagrindai išlieka tie patys: 1. Irkluotojas privažiavimo pabaigoje įsiremia į pakojus ir ant jų atsistoja; 2. Pradėdamas yrį irkluotojas turi irklo mente pasivyti vandenį, kad sukurtų atramą pakojuose; 3. Yrio metu greitinama irkluotojo masė; 4. Yrio pabaigoje ir privažiavimo metu paskui irkluotoją velkama valtis. Irklavimo stilius – dėl skirtingų irkluojančių fizinių duomenų, raumenų struktūros ar kitų savybių gali skirtis ir geriausiai irkluojančių irkluotojų išorinis irklavimo judesių vaizdas. Įvairūs irkluotojai gali laikinai ar absoliučiai labiau sureikšminti vieną ar kitą irklavimo technikos detalę. Pagal išorinį vaizdą yra skiriami keturi irklavimo stiliai, aišku, galimi ir tarpiniai variantai. Tačiau irklavimo stiliai nekeičia irklavimo esmės. Visada dėmesys turi būti sutelktas į irkluotojo masės įgreitinimą vandens atžvilgiu. Todėl irkluotojas ir treneris turi drąsiai pasirinkti ar keisti irklavimo stiliaus ypatybes, siekdamas didesnio irkluotojo masės greičio, žinodamas, kad vis tiek jam kris visa atsakomybė už pasirinkto irklavimo stiliaus galimybių išnaudojimą ir galimą jo nukrypimą nuo irklavimo esmės. Vienintelis teisėjas bus pasiektas rezultatas. Pradinė padėtis Skiriamos dvi pradinės padėtys: pradinė padėtis, kai irkluotojas stovi starte, ir padėtis, iš kurios irkluotojas pradeda daryti yrį nepertraukiamo irklavimo ar laikino sustojimo metu. Abiem atvejais yris pradedamas daryti iš padėties, dalinai ar visiškai privažiavus, irkluotojo svorį pilnai pernešus ant pakojų ir ištempus visus yryje dalyvaujančius raumenis. Liemuo palinkęs į priekį, rankos ištiestos, irklo mentė paversta statmenai į vandenį. Skirtumas tik toks, kad valčiai stovint starte, irklas būna įmerktas į vandenį.įtempta nugara taip, kad  pradėjus stumtis kojomis, iš karto būtų perduodama jėga irklo rankenai.                                                                             Yrio pradžia  Nuo sustojimo privažiavimo pabaigoje iki atremties pakojuose sukūrimo. Baigiantis privažiavimui irklo mentė paverčiama statmenai į vandenį, ištempiami yryje dalyvaujantys raumenys, irkluotojas atsistoja ant pakojų ir betarpiškai šuoliu nuo jų pradeda yrį. Yris prasideda irklo dėjimu į vandenį, o pilna atrama pakojuose per irklus, kaip svertų sistemą, įgyjama yrio metu. Irklo įdėjimo greitis ir atramos pakojuose atsiradimas yra pagrindinės yrio pradžios ypatybės. Yris Nuo atremties pakojuose sukūrimo iki jos praradimo. Yris atliekamas irkluotojo šuoliu nuo pakojų ir liemens mostu taip, kad irkluotojas įsiręžęs tarp pakojų ir irklo rankenos, bet  nepakildamas nuo sėdynėlės, įgreitintų savo masę iki maksimalaus greičio prieš atitrūkstant irkluotojui nuo pakojų. Yrio efektyvumas priklauso nuo peties sąnario atstumo nuo atremties taško pakojuose padidėjimo yrio metu ir to didėjimo greičio. Yrio pabaiga Nuo atremties į pakojus praradimo iki irklo iš vandens išėmimo. Yrio metu irkluotojas juda greičiau negu valtis vandens atžvilgiu, todėl yrio pabaigoje irkluotojas  atitrūkdamas nuo pakojų pasikabina ant jų ir irklo rankenos, o valtis smūgiu įsirėžia į vandenį. Valties ir irkluotojo greičiui susilyginus, išimamas irklas iš vandens. Jėgos impulsas nustumia valties priekyje susidariusią išstumto vandens bangą. Prasideda privažiavimas. Privažiavimas Nuo irklo išėmimo iš vandens iki sustojimo privažiavus. Jau išimant iš vandens irklą, pakojų link pradeda judėti irkluotojo pečiai. Irklo rankena eina už kelių. Pajudėjus sėdynėlei, privažiavimas atliekamas taip, kad per trumpiausią laiką irkluotojas atsistotų ant pakojų, ištiesęs į priekį rankas ir ištempęs yryje naudojamus raumenis, pasiruoštų yriui. Kvėpavimas Irkluojant svarbiausia kvėpuoti ritmiškai. Kvėpavimas turi būti suderintas su irklavime dalyvaujančių raumenų darbu. Dauguma irkluotojų įkvepia privažiavimo, o iškvepia - yrio metu. Reti atvejai, kai įkvepiama pabaigus yrį, o iškvepiama privažiavimo pabaigoje. Yra rekomendacijų įkvėpti ir iškvėpti du kartus per yrį. Svarbu, kad būtų kvėpuojama pakankamai giliai ir kvėpavimas netrukdytų irklavimui. Svorio išnaudojimas Svoris - tai jėga, kuria irkluotoją veikia Žemės trauka. Visada ji nukreipta vertikaliai žemyn. Privažiavimo metu irkluotojui atsistojus ant pakojų, jo padėtis nėra pusiausvyra. Irkluotojo svorio jėga verčia grįžti jį atgal ant sėdynėlės. Šuolio kryptis yrio metu dalinai sutampa su svorio jėgos veikimo kryptimi. Todėl optimaliai suderinus abu judėjimus, gaunamas didesnis irkluotojo masės greitis. Valties slydimas Ciklinis irklavimo jėgos pridėjimas sukelia bangas priekyje ir gale valties, kurios gali ir trukdyti, ir prisidėti prie pačios valties judėjimo greičio. Todėl labai svarbi irklavimo technikos užduotis yra tinkamai priderinti irkluotojo masės judėjimą prie vandens judėjimu aplink valtį. Tai pasiekiama tinkamai pasirenkant irklavimo ritmą, kad optimaliu laiku pradėtas privažiavimas ir yris. Valties sureguliavimas Irklavimo technikai didelį vaidmenį turi valties pritaikymas irkluotojui, sureguliavimas. Pakojų aukštis, pakojų vieta, irklo rankenos traukimo aukštis, užgriebimo kampas, išnešimas, irklo ir rankenos ilgis, mentės dydis ir forma, valties centras, forma, ilgis... manau galima surasti ir daugiau savybių, kurios lemia irkluotojo greitį varžybose ir rezultatą. Kaip bebūtų, kad irkluoti greičiau, kiekvienas norintis pasiekti savo rezultatą, turi sukaupti pakankamai patirties, žinių, ieškoti tinkamų sprendimų ir pakankamai mąstyti.                                                    Nusipelnęs Lietuvos irklavomo treneris                                                                                                                                                                                               Arūnas Šatas
Klaipėdos irklavimo meistrų klubas “Dangės yriai” Klubas Apie mus Naujienos Kalendorius Kontaktai Skelbimai Galerija Apie irklavimą Klubo istorija Salygos Programos Rezultatai Pradedantiems
addlikebutton.net